Trečiadienis, 5 rugpjūčio, 2020

Sienos paprastai skirstomos į du tipus: vėdinamosios ir nevėdinamosios. Nuo sienos tipo priklauso, kokia šilumos izoliacija bus tinkamiausia

Vėdinamosios sienos – tai tokios, kai tarp šilumos izoliacijos ir apdailos sluoksnio yra oro tarpas, į jį oro patenka iš lauko ir per tos sienos viršų išeina į lauką. Šitaip oras nuolat juda ir siena vėdinama.

Nevėdinamosios sienos – kai nėra vėdinamojo oro tarpo, o apdailos sluoksnis dažnai liečiasi su šilumos izoliacijos medžiagomis.

Laikančioji sienos dalis abiem atvejais gali būti iš labai įvairių medžiagų: betono, įvairių plytų ar blokelių mūro, medinio karkaso, rąstų. Šilumos izoliacijos storis parenkamas pagal skaičiavimus ir priklauso nuo laikančiosios sienos dalies (t. y. blokų ar plytų mūro, rąstų ar betono) šiluminės varžos, pastato paskirties ir naudojamos šilumos izoliacijos savybių. Ne visos šilumą izoliuojančios medžiagos, siūlomos Lietuvos rinkoje, yra lygiavertės šiluminiu požiūriu. Šilumą izoliuojančias medžiagas reikėtų lyginti (pirkti) pagal varžą, kurią gausime panaudoję šią šilumos izoliaciją. Tai padės nustatyti medžiagos šilumos laidumo koeficiento deklaruojamoji vertė. Ji yra nurodoma atitikties deklaracijoje ir pačioje medžiagos etiketėje. Kuo ji mažesnė, tuo šiluminė varža didesnė. Pagal Europos standartus gaminamos šilumos izoliacijos etiketėje yra nurodoma ir šiluminė varža – tai deklaruojamoji šiluminės varžos vertė.

Šilumos izoliacija

Kadangi esame vartotojai, mus domina ne teorinė (deklaruojamoji) šiluminės izoliacijos varža, o projektinė – ta, kurią mes gausime savo sienoms panaudoję šilumos izoliaciją. Tai yra dydis, nustatomas įvertinus konstrukcinį sienos sprendimą, galimą nuokrypį dėl šilumos izoliacijos įdrėkimo statybinėje konstrukcijoje (dėl padidėjusios drėgmės nevėdinamojoje atitvaroje blogėja šiluminės savybės), šilumos izoliacijos montavimo konstrukcijoje būdą. Kad gautume projektinę šilumos izoliacijos varžą, skaičiuodami prie šilumos laidumo deklaruojamosios vertės turime pridėti pataisą dėl galimo papildomo medžiagos įdrėkimo atitvaroje bei pataisą dėl šiluminės konvekcijos poveikio. Projektinė šilumos laidumo koeficiento vertė yra didesnė nei deklaruojamoji.

Vėdinamieji fasadai

Vėdinamosiose sienų konstrukcijose dažniausiai naudojame universalias nedidelio tankio mineralinės vatos plokštes. Tokios plokštės turi turėti apsaugą nuo vėjo. Tam gali būti naudojamos specialios apsaugai nuo vėjo skirtos medžiagos. Jos turi būti laidžios vandens garams, kad patekę į sienos konstrukciją vandens garai nesikauptų ir nesusidarytų kondensato tarp apsaugos nuo vėjo ir šilumos izoliacijos, ir būti nelaidžios orui.

Atlikus tyrimus Architektūros ir statybos institute Kaune, nustatyta, kad tarp apsaugos nuo vėjo iš plėvelės ir šilumos izoliacijos (jeigu plėvelė nėra priklijuota prie šilumos izoliacijos) susidaro oro srautų abiejose plėvelės pusėse, o jie padidina šilumos nuostolius. Šilumą izoliuojanti plokštė šiuo atveju nepakankamai gerai apsaugoma nuo oro filtracijos pro medžiagą – judantis oras „išneša“ šilumą iš šilumą izoliuojančio sluoksnio. Jeigu apsaugai nuo vėjo naudosime specialiai tam skirtas mineralinės vatos plokštes, tokių šilumos nuostolių galėsime išvengti, kadangi jos glaudžiai priglunda prie šilumos izoliacinės plokštės ir nesusidaro tarpų tarp vėjo ir šilumos izoliacinių medžiagų sluoksnių. Be to, mineralinės vatos plokštės kartu yra ir šilumos izoliacija, o tai reiškia, kad atitinkamai galima sumažinti universalių plokščių storį.

Medinio karkaso sienose atsiranda dar vienas labai svarbus elementas – garų izoliacija. Ją būtina įrengti iš vidinės (šiltosios) sienos pusės, geriausiai tarp šilumos izoliacijos sluoksnių.

Svarbu teisingai parinkti šilumą izoliuojančios medžiagos storį, klojamos prieš garų izoliacijos sluoksnį ir už jo. Rekomenduojame išlaikyti santykį, ne mažesnį nei 1:3, pavyzdžiui: jei iš vidaus šiltiname 50 mm storio šilumos izoliacijos medžiaga, tai už garų izoliacijos į išorinę pusę turėtume dėti ne mažiau kaip 150 mm storio šilumos izoliacijos sluoksnį.

Ventiliuojamųjų sienų apdaila dažniausiai esti plytų mūro, medinių ar plastikinių dailylenčių, lakštinių medžiagų.

Nevėdinamieji fasadai

Nevėdinamosios sienos dažniausiai yra įrengiamos taip: prie konstrukcinės medžiagos – plytų ar blokelių mūro, g/b plokščių arba karkaso lakštinės medžiagos, priklijuojamos ir mechaniškai tvirtinamos specialios šilumą izoliuojančios plokštės. Jos armuojamos specialiu tinkleliu, po to siena tinkuojama, įrengiamas tinko apdailos sluoksnis. Pagal taisykles atliktas toks šiltinimas ir apdaila nulemia visos sistemos ilgaamžiškumą ir kokybę.

Todėl tiems, kas nori tokiu būdu šiltinti savo pastatus, keletas patarimų: pirmiausia išsirinkite tinkamą sistemą, pasitikslinkite, ar ši sistema yra ženklinama CE ženklu. Tiktai pirkdami visą sistemą, jūs būsite užtikrinti, kad visos šios sistemos dalys puikiai atitiks viena kitą, o jų sąveika yra patikrinta bandymais. Sistemų tiekėjai gali rekomenduoti ir rangovus, kurie turi įgūdžių ir patirties šiltinti sienas tokiomis fasadų šiltinimo sistemomis.

Sienų šiltinimas iš vidaus

Pastato šiltinimas iš išorės – teisingas sprendimas. Šiltinti iš vidaus nerekomenduojama, tačiau pasitaiko atvejų, kai kitaip pasielgti ir negalima. Pavyzdžiui, gyvenant daugiabučiame, kurį planuojama renovuoti, o sienos yra prapučiamos ir šaltos, butas kampinis. Tada galima šiltinti iš vidaus, tačiau šilumos izoliacijos storis turėtų būti parenkamas pagal skaičiavimus toks, kad nesusidarytų kondensato tarp sienos ir šilumos izoliacijos sluoksnio. Rekomenduojama iš vidaus šiltinti ne daugiau nei 50 mm ir būtinai sandariai įrengti vandens garus izoliuojantį sluoksnį.

0 0 vote
Article Rating
Subscribe
Notify of
guest
0 Comments
Inline Feedbacks
View all comments
0
Would love your thoughts, please comment.x
()
x