Šeštadienis, 6 birželio, 2020

Langų efektyvumas labai priklauso nuo to, kaip kvalifikuotai buvo atlikti jų montavimo darbai ir kokiomis medžiagomis buvo užsandarinamas tarpas tarp lango rėmo ir sienos.

Šiuo metu langų keitimas ar naujų langų montavimas nėra itin sudėtingas darbas. Per daugelį metų langų montuotojai įgijo patirties, perprato esminius tvirtinimo, sandarinimo ir apdailos principus. Tačiau klaidų montuojant langus nesumažėjo. Norint aptarti visas montavimo klaidas, ko gero, reikėtų parašyti storą knygą, tačiau pabandykime įsigilinti į siaurą, bet svarbią sritį – langų siūlių sandarumo užtikrinimą. Pagrindinės klaidos nepasikeitė nuo pirmųjų plastikinių langų montavimo. Nors statybinės medžiagos sparčiai patobulėjo, tačiau dažniausiai koją pakiša žmogiškasis veiksnys. Dažniausios klaidos: neteisingas tvirtinimo elementų naudojimas, siūlių sandarinimas nenaudojant garo ir aplinkos vandens izoliacinių juostų, nemokšiškas besiplečiančių sandarinimo putų panaudojimas.

Respublikinė langų ir durų gamintojų asociacija parengė ir išleido naujas „Langų, durų ir jų konstrukcijų montavimo ST 2491109.01.2008 taisykles“. Statybos taisyklės parengtos laikantis STR.1.01.05:2002 „Normatyviniai statybos techniniai dokumentai“. Statybos taisyklės yra normatyvinių statybos techninių dokumentų dalis, priklausanti savanoriškai taikomų normatyvinių statybos techninių dokumentų sričiai. Naujosios taisyklės parengtos įvertinant tai, kad langų, durų ir jų konstrukcijų pramonėje buvo įdiegta nemažai naujovių, naudojami tobulesni langų varstymo mechanizmai, atsirado naujų sandarinimo medžiagų, skatinančių kokybiškai aukštesnius reikalavimus langui montuoti. Asociacija nustatė naujai parengtų montavimo taisyklių realizavimo tvarką įmonėms asociacijos narėms ir įmonėms ne asociacijos narėms. Šiose taisyklėse didelis dėmesys skiriamas sandarinimui.

Kaip sakė Respublikinės langų ir durų gamintojų asociacijos direktorius Arvydas Klimkevičius, viena opiausių problemų, atsirandančių dėl langų montavimo kokybės, yra tai, kad šiuo metu nėra reglamentuoto langų montavimo proceso. Dažnai net kreivomis vinimis pritvirtintas langas tampa tokiu pat kaip ir panaudojus pačias kokybiškiausias medžiagas.
Kita problema – darbų priežiūra ir kontrolė. Nors 2009 metais gruodžio mėnesį pakeistame aplinkos ministro įsakyme „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.05.20:2006 Langai ir išorinės įėjimo durys“ yra aprašyta sumontuotų langų charakteristikų atitikties nustatytiems reikalavimams tikrinimo metodika, tačiau nėra realiai veikiančio kontrolės mechanizmo. Taigi kartais kova dėl kokybės atrodo panaši į kovą su vėjo malūnais.

Gyvenamųjų pastatų mikroklimato problemos

Teisingas langų ir durų montavimas turi labai didelę įtaką energijos taupymui. Šiuolaikinės statybinės ir termoizoliacinės medžiagos leidžia gerokai sumažinti šilumos nuotėkius iš pastatų.

Kai montuojant užtikrinama pastato jungčių izoliacija, tačiau patalpose − nepakankama ventiliacija ir oro kaita, bėgant laikui atsiranda drėgmė, sutrinka montavimo putų šiluminės izoliacijos savybės. Dėl to sumažėja šiluminė varža lango rėmo ir sienos sujungime, atsiranda šilumos nuotėkis, padidėja drėgmė, aplink langus ir duris atsiranda pelėsių ar irimo požymių.

Problemos dėl netinkamai pasirinktų langų montavimo medžiagų arba netinkamai užpildytų montažinių ertmių dažnai sukelia labai nemalonių pasekmių eksploatuojant.

Montažinių medžiagų panaudojimas

Lango ir sienos jungtis turi kompensuoti judėjimą ir apkrovas, tai yra turi atitikti bendrus fizinius reikalavimus ir absorbuoti jėgų pasikeitimus tarp pastato ir lango rėmo, temperatūros pokyčius, vibraciją ir kitus su statybos darbais susijusius judėjimus. Tai pasiekiama naudojant tinkamas tik konkrečiai funkcijai atlikti skirtas montažines putas ir izoliacines juostas.

Pagrindinis langų montavimo principas − išvengti drėgmės patekimo iš vidaus į montažinę siūlę. Vidaus siūlės turi būti sandaresnės nei su išore besiribojančios siūlės. Kad į montažines putas nepatektų garų iš patalpų, naudojamos specialios garo difuzinės juostos. Vidinėje lango pusėje naudojama garams nepralaidi garo izoliacinė butilo arba aliuminio juosta arba specialūs hermetikai.

Garo izoliacinė vidaus juosta naudojama, kai glaistomi ar tinkuojami vidiniai angokraščiai − šios medžiagos limpa prie juostos. Jei angokraščiai bus dengiami gipso kartono plokštėmis arba uždengiami plastikinėmis dailylentėmis (vadinamoji sausa apdaila), gali būti naudojama aliuminio juosta, kurios viena pusė padengta lipnia butilo kaučiuko juostele.

Svarbūs akcentai

Pagrindinis lango sujungimo principas − iš vidaus sandariau nei iš išorės. Būtina padaryti viską, kad kiek įmanoma mažiau garų per siūlę iš kambario patektų į montažinę siūlę. Šiluminės izoliacijos savybėms išsaugoti poliuretano putos iš vidaus turi būti apsaugotos nuo drėgmės ir garų.

Išorinė montažinės jungties dalis yra veikiama atmosferos veiksnių (lietaus, UV spindulių, temperatūros pokyčių), todėl turi būti apsaugotos.

Kai angokraštis yra su užkarpėle, patikima apsauga nuo atmosferos poveikio yra besiplečianti juosta. Ji klijuojama iš lauko pusės tarp užkarpėlės ir lango vertikaliose bei horizontalioje viršutinėje lango dalyje. Savaime besiplečiančios sandarinimo juostos pagamintos iš akrilo dispersija impregnuoto poliuretano, todėl neabsorbuoja vandens, bet yra pralaidžios garams. Juostelė būna suspausta, bet pradėjus dirbti plečiasi, užpildo tarpus bei nelygumus.

Lango išorinėje apatinėje dalyje klijuojamos specialios garams pralaidžios hidroizoliuojančios juostos, kurios apsaugo, kad drėgmė nesiskverbtų po lango apačia ir užtikrintų garų difuziją iš vidurinio sluoksnio į išorę.

Klaidos montuojant langus

Kaip sakė UAB „Soudal“ komercijos direktorius Gintaris Maslauskas, montuojant langus padaromos kelios būdingiausios klaidos, kurias galima suskirstyti į labai aiškias kategorijas: klaidos išimant langą ir tvirtinant naują (taip pat ir matavimo darbai), naudojant putas, neteisingas ar neatsakingas technologinių juostų naudojimas.

1. Prieš išimant seną lango rėmą būtina pamatuoti pagamintą langą − ar jis atitinka matmenis. Pirmosios klaidos keičiant langus padaromos išėmus senus langus ir ruošiant angas naujiems langams montuoti. Nemažas dėmesys turėtų būti skiriamas paruošiant angokraščio paviršių. Būtina pašalinti atskilusias dalis, išsiurbti dulkes ir nugruntuoti paviršių.
2. Kita dažnai daroma klaida – į plyšius purškiama per daug montavimo putų, be to, purškiamas vienas jų sluoksnis. Dėl pernelyg storo sluoksnio tinke gali rastis įtrūkimų. Kuo didesnis yra montavimo putų paviršius, tuo daugiau drėgmės jos įgeria. Sumažinti putų plotą galima įterpiant polistireninio putplasčio plokštes.
3. Tinkuojant angokraščius iš išorės ir vidaus apsaugoti putas nuo drėgmės, esančios patalpoje, tinko garo izoliacijos nepakanka. Vandens garai be kliūčių patenka į montažinį sujungimą (montavimo putas). Tinkuojant vidinį angokraštį, o iš išorės panaudojus silikoninį hermetiką, gaunamas vadinamasis šiltnamio efektas. Per tinką garai lengvai patenka į montavimo putas, tačiau per hermetiką nepasišalina. Drėgmė kaupiasi siūlėje, vėsta ir kondensuojasi.

Leave a Reply

avatar
  Subscribe  
Notify of